- paskutinoji
- paskutinóji sf. Ig žr. paskutinioji:
1. Kai duonos nėr, tai jau paskutinóji Plv. Pavasarį jiems su tokia šeimyna visai paskutinóji: nė duonos, nė ropučių Jrb. Ar jai paskutinóji, kad ji už tokio prasilakėlio nori eit?! Mrj.
2. Jrb Kaip ėmė draskyt mane, tai, sakau, bus man paskutinoji V.Kudir. Ponas tik ūkščia pūkščia ir galvoja, kad atėjo paskutinoji K.Bor. Kumelė susirietus, vos bedvėsuoja, matyt, jau atėjo paskutinoji Kp.
3. Susirinkom prie paskutinõsios: tik jau turia būt ar ant šę, ar ant tę Jrb. Suvažiavom ant paskutinõsios, po šito teismo jau žinosim, katras mudu buvova tėvui geresnis (katram teks tėvo palikimas) Jrb.
4. galutinis terminas: Jau šią nedėlią karvę reikia pridabot i naktį: jau jai paskutinóji, o kitą sykį ką gali žinot Jrb. Vis atžagarias, ligi paskutinosios nutęs rš.
◊ ikì paskutìnajai (paskutinõsios)1. labai, be galo: Biurokratai įsigriso iki paskutinajai ir gerai įlindo į panages V.Kudir.2. iki žūtbūtinio galo: Reti pilės apgynėjai žuvo, gindami ją iki paskutinajai V.Piet. Sodiečiai siekte prisiekia, kad savo turto nenaikinsią, bet ginsią iki paskutinosios Pt.ikì paskutinų̃jų visiškai: Ik paskutinųjų sukrimto man visą gyvenimą V.Kudir.iš paskutinõsios iš visų jėgų, kiek galint: Iš paskutinõsios daro, kad tik įtiktų Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.